Neretai tenka atstovauti ir ginčuose tarp kreditorių bankroto bylose. Tokie ginčai būna itin aštrūs, nes vyksta dėl didelių sumų.
Praėjusiais metais teismas patvirtino bankroto byloje nemažos apimties mano kliento kreditorinį reikalavimą, tačiau kitas kreditorius tokią teismo nutartį apskundė. Ginčas buvo dėl dingusio (pasisavinto) turto ir jo vertės. Skundą pateikęs kreditorius nurodė, jog turtas bevertis, nes buhalteriškai nusidėvėjęs, kreditorius kreipėsi pavėluotai, taip pat ginčijo, jog turtas apskritai nepriklausė klientui.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmetė tokį kito kreditoriaus skundą ir pagrinde vadovavosi mūsų kartu su atsiliepimu nurodytais argumentais:
* Terminas kreditoriniam reikalavimui tvirtinti praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi prieš tai klientas bylinėjosi dėl susijusio turto ir tik pasibaigus bylai bei teismui nustačius atitinkamas aplinkybes, buvo kreiptasi dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo likusioje turto vertėje;
* dar kitoje byloje buvo nustatyta, kad turtas klientui priklausė, be to, byloje buvo pateikta pakankamai tai patvirtinančių dokumentų;
* nėra duomenų apie likutinę turto vertę, kadangi turtas dingo dėl apelianto kaltės, dėl ko ir negalima šiai dienai nustatyti likutinės turto vertės. Apeliantas negali gauti naudos iš tokių savo neteisėtų veiksmų.
Šiuo atveju kreditorinio reikalavimo patvirtinimas byloje buvo svarbus tuo, kad ateityje gali atsirasti galimybė patvirtinti kreditorių reikalavimus – įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir šiuo metu nagrinėjama byla dėl įmonės vadovo ir akcininkų atsakomybės.
