Visuomet kartoju savo klientams, kad skaitytų, ant ko pasirašo. Tačiau vis tiek pasitaiko atvejų, kuomet pasirašomo dokumento neskaitymas sukelia problemų ir terpę kitai pusei piktnaudžiauti.
Laimėjau bylą dėl darbo užmokesčio priteisimo, kuomet reikėjo spręsti, kuo vadovautis nustatant darbo užmokesčio dydį. Mat byloje egzistavo dvi vienodos darbo sutartys, su vienodomis datomis ir numeriais. Tačiau šiose sutartyse buvo nurodytas skirtingas darbo užmokesčio dydis.
Darbdavys aiškino, kad iš pradžių pasirašė darbo sutartį su didesniu darbo užmokesčio dydžiu, o vėliau davė pasirašyti jau pakoreguotą sutartį su mažesniu darbo užmokesčio dydžiu, nes neva pirmą kartą suklydo. Vis dėlto, tokiais atvejais reikėtų pasirašyti ne analogišką darbo sutartį su pakeista sąlyga, o papildomą susitarimą, kuriuo keičiamas darbo užmokesčio dydis. To darbdavys šiuo atveju nepadarė.
Byloje esant dviem darbo sutartims su vienoda data ir darbdaviui nepagrindus aplinkybės, kad darbuotojas sutiko susimažinti darbo užmokestį ir kad darbo sutartis su mažesniu atlyginimu buvo pasirašyta vėliau, visos abejonės buvo traukiamos darbuotojo naudai. Rezultatas – darbdaviui teks sumokėti 2,5 karto didesnę sumą, nei būtų tekę sumokėti, jei nebūtų buvę ginčo – mat darbdavys laiku neatsiskaitė ir turės mokėti netesybas.
