Beveik 4 metai bylinėjimosi, nukeliauta iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apginti kliento interesai – atkaklumas ir nepasidavimas po apeliacinės instancijos teismo pakeisto sprendimo davė rezultatų.
Byla vyko dėl įmonės vadovo atsakomybės – neva mano klientas, vadovavęs įmonei, kuriai vėliau buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriui neperdavė turto ir dokumentų, dėl ko įmonei kilo neva beveik 100 tūkstančių eurų žala.
Pirmosios instancijos teisme bylą laimėjome, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą visiškai pakeitė ir priteisė iš mano kliento beveik 30 tūkstančių eurų. Tačiau su klientu nepasidavėme ir kreipėmės į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė įstatymų nuostatas, neteisingai vertino įrodymus ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą panaikino bei bylą perdavė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo.
Iš naujo bylą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas sumažino priteistos sumos dydį iki vos kelių tūkstančių eurų. Teismas nustatė, kad:
* įmonė, vis dėlto, neturėjo jokio vertingo turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus, o tariamas turtas buvo atliekos. Todėl teiginiai apie neperduotą turtą buvo nepagrįsti, nes joks vertingas turtas neegzistavo;
* nemokumo administratorius teigė, neva skolininkai su įmone neatsiskaitė ir iš jų negalima pareikalauti sumokėti skolą, kadangi mano klientas neperdavė įmonės dokumentų. Tačiau didžioji dalis dokumentų buvo perduoti, o teismas nustatė, kad skolininkai atsiskaitė su įmone per mano klientą, kuris pinigus panaudojo įmonės veikloje.
Taigi prašoma priteisti žalos suma buvo sumažinta 30 kartų, lyginant su ieškiniu, ir 10 kartų, lyginant su sprendimu, kuris vėliau buvo panaikintas.
